Titulinis / Veikla / Veiklos sritys / Vandens transportas / Apie sektorių


Lietuvos Respublikos vandens transportas

 

                 Lietuvos Respublikos vandens transportas – viena iš Lietuvos Respublikos transporto šakų, jungianti į gamybinį, technologinį kompleksą įmones, institucijas ir organizacijas, vykdančias laivybą, uostų ir prieplaukų veiklą, vandens kelių priežiūrą ir tvarkymą bei kitas, susijusias su laivyba veiklas.

                

Lietuvos Respublikos vandens transporto valdymas

 

                 Prekybinės ir saugios laivybos, vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą (administravimą) organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vykdo Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos saugios laivybos administracija.

                      Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja jūrų ir vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.

                      Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato prekybinės ir saugios laivybos reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir ES teisės aktų, reglamentuojančių vandens transporto veiklą, saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimo tvarką, leidžia privalomuosius teisės aktus.

                      Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas įgyvendina vandens transporto valstybės strategiją ir politiką, koordinuoja vandens transporto veiklą, projektus, atstovauja Lietuvą tarptautinėse organizacijose ir institucijose. Šias funkcijas vykdo departamento sudėtyje esantis Vandens transporto skyrius.

                      Tiesioginiame Susisiekimo ministerijos pavaldume yra šios vandens transporto įstaigos ir įmonės:

-         Lietuvos saugios laivybos administracija;

-         VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

-         VĮ Vidaus vandens kelių direkcija;

-         AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“

-         AB „Smiltynės perkėla“.

Lietuvos saugios laivybos administracija nustato saugią laivybą

reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus, kontroliuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą laivybos įmonėse ir laivuose bei vykdo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse jai nustatytas funkcijas.

 

Jūrų transporto sektorius

 

                      Jūrų transportą sudaro Lietuvos jūrų prekybinis laivynas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Šventosios valstybinis jūrų uostas ir AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalas, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo laivų aprūpinimo, laivų vilkimo ir kitas paslaugas teikiančios įmonės ir agentūros.

                      Lietuvos jūrų prekybinį laivyną sudaro šių laivybos kompanijų laivai: AB Lietuvos jūrų laivininkystė“ (11 laivų), AB „Limarko laivininkystė“ (16 laivų), AB “DFDS LISCO“ (8 keltai). Be šių pagrindinių laivybos kompanijų yra – laivų savininkai, kurie eksploatuoja vieną ar kelis jūrų laivus. 2010 metais Klaipėdoje veikė 51 laivų agentavimo, 83 krovinių ekspedijavimo, 45 laivų aprūpinimo ir 4 laivų vilkimo ir kitos paslaugas teikiančios kompanijos.

 

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

 

                 Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis, turintis gerai išvystytas susisiekimo komunikacijas (geležinkelis, keliai, oro transportas, vidaus vandenų kelias) su šalies miestais ir kaimyninėmis valstybėmis. Tai universalus, giliavandenis uostas, galintis priimti iki 315 m. ilgio ir iki 13.0 m. grimzlės laivus. Uostas eksploatuoja apie 30 km. ilgio krantines, 95 km. Geležinkelių kelių. Uoste veikia apie 30 specializuotų krovinių terminalų (2 naftos produktų, 2 skystų trąšų, 3 kitų skystų krovinių, 3 birių trąšų, 2 žemės ūkio produktų, 3 kitų birių krovinių, 2 konteinerių, 2 Ro-Ro krovinių, 4 šaldytų krovinių, 3 medienos, 2 kitų generalinių krovinių).

                      Uoste yra apie 1,0 mln. kv.m. atvirų saugojimo aikštelių, apie 750 tūkst. kub. m. rezervuarų skystiems kroviniams, apie 120 tūkst. kv. m. dengtų sandėlių, apie 70 tūkst. kv. m. sandėlių biriems kroviniams, apie 50 tūkst. kv. m. sandėlių šaldytiems kroviniams. Uoste esantys pajėgumai leidžia perkrauti iki 50 mln. tonų krovinių.

                      Uoste 2010 metais realiai vykdė krovos darbus 15 krovos darbų kompanijų ir buvo perkrauta 31,27 mln. tonų krovinių. Daugiausiai uoste 2010 metais krovinių perkrovė“ AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (10,05 mln. t.), AB „Klaipėdos nafta“ (7,8 mln.t.), UAB „ KJKK „Bega“ (3,74 mln.t.), UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (2,57 mln.t.), LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (2,38 mln.t.), UAB „Birių krovinių terminalas“ (2,29 mln.t.), UAB „krovinių trminalas“ (0,91 mln.t.). Be krovos darbų uoste statomi ir remontuojami laivai. Tai viena iš didžiausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esanti uoste „Vakarų laivų remontas“, savo grupėje jungianti per 23 įvairios paskirties įmones. 2010 metais į šios bendrovės sudėtį buvo įjungta buvusi „Baltijos laivų statykla“. Be šios bendrovės laivus remontuoja ir AB „Klaipėdos laivų remontas“. Iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikia trys keleivinės laivybos linijos į Vokietijos ir Švedijos uostus bei 9 konteinerinės linijos.

 

Uosto valdymas

 

                      Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra neprivatizuojama.

                      Uosto žemę į akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Svarbiausias uosto direkcijos uždavinys – nuolat plėtoti uostą, didinti jo konkurencingumą ir krovos apimtis. Uosto direkcija nuomoja įmonėms uosto žemę, renka uosto žemės mokestį ir uosto rinkliavas. 2010 metais uosto direkcija surinko 150,4 mln. Lt mokesčių. Šios lėšos skiriamos uosto eksploatavimui ir plėtrai. Uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal veiklą reglamentuojančius įstatymus, tačiau jos privalo laikytis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų.

 

Uosto plėtra

 

                      Susisiekimo ministerija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ypatingą dėmesį skiria uosto plėtrai. Uosto direkcija nuo 1994 iki 2010 metų pabaigos investavo į uosto infrastruktūrą apie 1,5 mlrd. Lt, iš jų krantinių statybai ir rekonstrukcijai – 850 mln. Lt, uosto akvatorijos gilinimui – 300 mln. Lt, uosto geležinkelių statybai ir rekonstrukcijai – 135 mln. Lt. Uosto išorinis įplaukos kanalas išgilintas iki 15 m., laivybos kanalas iki 10 m. krantinės iki 14,5 m., likusis laivybos kanalas iki Tarptautinės perkėlos – 13 m. Uostas tapo giliavandeniu uostu. Šio metu uoste įgyvendinami šie infrastruktūros plėtros projektai:

-         krantinių Nr. 90-96 statybos;

-         krantinių Nr. 66-67 rekonstravimas;

-         krantinės Nr. 68 rekonstravimas;

-         Klaipėdos valstybinio jurų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas. Numatoma iškasti apie 4,5 mln. kub. m. grunto;

-         Krantinės Nr. 143a statyba ir kranto sutvirtinimas Malkų įlankoje;

-         uosto geležinkelių statyba ir rekonstravimas;

-         privažiavimo kelių į multimodalinių krovinių terminalą pietinėje uosto dalyje sutvarkymas ir kiti projektai.

Pradėta vykdyti galimybių studija dėl Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį giliavandenį uostą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Studijas atlieka „Inros Lackner“ AG, UAB „Ernst & Young Baltic“ ir SIA Estonian, Latvian & Lithuanian Environment. Taip pat vykdoma galimybių studija dėl Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimo, šią studiją atlieka UAB “Ernst & Young Baltic“.

 

Šventosios valstybinis jūrų uostas

 

2004 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą, o 2009 metais priskyrė jau 15,33 ha valstybinės žemės sklypą ir 209,6 ha išorinės uosto akvatorijos. 2006 metais buvo priimtas Šventosios jūrų uosto įstatymas. Vyriausybė pavedė VĮ Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai vykdyti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas. Tai buvo patvirtinta Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimu 2010 metais.

Per paskutinius metus uoste buvo įvykdyti šie darbai:

-         atlikta Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo dalis „kultūros paveldas“;

-         pradėtas uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimas;

-         atlikta uosto atstatymo galimybių studija, kuriai atlikti Ispanijos pramonės ir prekybos ministerijos suteikė finansinę pagalbą.

-         pradėtas rengti uosto detalusis planas;

-         vykdomas uosto teritorijos inžinierinis geologinis kartografavimas;

-         atliekama uosto skaitmeninė toponuotrauka.

2010 metais susisiekimo ministras patvirtino naują Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos programos įgyvendinimo planą, pagal kurį iki 2011 m. birželio mėnesio Uosto direkcija yra įpareigota pritaikyti uostą mažųjų laivų aptarnavimui. Tam tikslui bus sutvarkyti inžinieriniai tinklai ir pastatytos plaukiojančios krantinės bei atlikti uosto akvatorijos valymo darbai.

 

Vidaus vandenų transportas

 

Vidaus vandenų transportą sudaro Lietuvos vidaus vandenų laivynas, vidaus vandenų keliai, vidaus vandenų uostai ir prieplaukos.

Vidaus vandenų transportą sudaro Lietuvos vidaus vandenų laivai, vidaus vandenų keliai, vidaus vandenų uostai ir prieplaukos.

 Laivyba vidaus vandenų keliais užsiima šios laivybos kompanijos: AB „Smiltynės perkėla“ (5 keltai), VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (vilkikų - 20 vnt., 1 savaeigė barža, žemsiurbių – 2 vnt., 1 žemkasė, 1 plaukiojantis kranas, narų stotis -1 vnt., 12 nesavaeigių baržų).

                      Vidaus vandenų keliai: Lietuvoje yra 902,3 km vidaus vandenų kelių. LR Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 1119, (pakeitimai: 2001 m. balandžio 20 d. Nr. 458, 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 1379) 827,8 km vidaus vandenų keliams suteiktas valstybinės reikšmės statusas, o LR Susisiekimo ministro 1998 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 18, (pakeitimas 2003 m. gruodžio 30 d. Nr. 3-728, 2009 m. lapkričio 25 d. Nr. 3-597) 68 km suteiktas vietinės reikšmės vidaus vandenų  kelių statusas. Šiuo metu eksploatuojama 476,7 km,  vidaus vandenų kelių, kuriais gabenami keleiviai ir kroviniai.

                      Visų eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių farvateris paženklintas navigaciniais ženklais. Kauno mariose vandens kelio ruožas Kauno HE – Rumšiškės (16 km) paženklintas šviečiančiais navigaciniais ženklais. Šviečiančiais navigaciniais ženklais farvateris paženklintas ir Nemuno upės  ruožas Smalininkai – Klaipėda (187 km)                     

                      Vidaus vandenų kelias Nemuno upe ruože Kaunas – Atmatos žiotys ir  Kuršių mariomis Atmatos žiotys – Klaipėda 278,3 km Jungtinių tautų Ekonominės komisijos Europai Vidaus transporto komiteto sprendimu įtrauktas į Europos svarbiausių vidaus vandenų tinklą ir priskirtas tarptautinės reikšmės maršrutui E 41, o tarptautiniu maršrutu E 70 per Kaliningrado sritį (Rusiją) galima patekti į Vakarų Europos vidaus vandenų sistemą.

                      Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių valdytoju paskirta VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, kuri navigacijos metu tvarko ir prižiūri vidaus vandenų kelius, užtikrina juose garantinius gylius Nemuno upės ruože Kaunas – Jurbarkas  garantinis gylis 1,20 m, plotis 35 m, ruože Jurbarkas –Atmatos žiotys -1,50 m, plotis 40 m, Kuršių mariose – gylis 2,00 m,  plotis 50 m.

Įmonės vykdomai programai „Vandens kelių priežiūra bei infrastruktūros plėtra“ kasmet skiriama iš valstybės biudžeto 6 – 10 mln. Lt.

                      Be vidaus vandenų transporto laivyno laivų vidaus vandenų keliais naudojasi mažieji ir pramoginiai laivai.

                      Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre 2010 m. pabaigoje buvo užregistruotos 63951 plaukiojančios priemonės, kurios naudojasi vidaus vandenų keliais, tarp jų 63006 pramoginiai, mažieji ir asmeniniai laivai, 672 jachtos, 273 žvejybiniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai ir plūduriuojančios priemonės. Registre įregistruoti 3314 vandens transporto priemonių pakabinamieji varikliai.

                        Šiuo metu yra įregistruoti šie vidaus vandenų uostai: Kauno žiemos uostas, Uostadvario uostas, Nidos keleivinis uostas.

 

 

Laivybos kontrolė

 

Laivybos kontrolę Lietuvos Respublikos jūrų nuostatuose vidaus vandenyse vykdo 2002 metais įsteigta BĮ Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija). Administracijos pagrindiniai uždaviniai – kontroliuoti kaip vykdomi tarptautiniai, ES teisės aktų ir LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai laivybos įmonėse, laivuose ir uostuose.

Administracija vykdo LR jūrų laivų registro, LR vidaus vandenų laivų registro ir LR jūrininkų registro tvarkančios įstaigos funkcijas.

Administracija vykdydama jai pavestas funkcijas, siekia, kad laivai plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos reikalavimus. Tuo pačiu toliau siekiame nacionalinės teisės priemonėmis sudaryti Lietuvos laivybos įmonėms, jūrininkams ir kitiems dalyvaujantiems laivybos versle subjektams tinkamas sąlygas konkurencingumui didinti.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. prie Administracijos buvo prijungta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, todėl nuo šios dienos Administracija vykdo anksčiau Inspekcijai priskirtas funkcijas, nustatytas LR vidaus vandenų transporto kodekse.

2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre buvo įregistruotas 121 laivas bendruoju tonažu (BT) 439341, iš jų: krovininiai – 33, ro-ro keleiviniai keltai – 7, transportiniai refrižeratoriai – 13, žvejybiniai – 48, vilkikai – 13, specialiosios paskirties – 7.


Atnaujinta: 2012-03-26 13:46:51