Titulinis / Veikla / Veiklos sritys / Saugus eismas / Apie sektorių



Saugus eismas Lietuvoje

Spartūs automobilizacijos augimo tempai ir nuolat didėjantis eismo intensyvumas sukelia vis daugiau problemų užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Kadangi kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, eismo saugumas tampa visuotine problema. Didelis avaringumas Lietuvoje iš esmės sietinas su neatsakingu žmonių elgesiu prie vairo, gatvėje ar kelyje, netinkamu eismo organizavimu, automobilių ir kelių būkle bei kt. Visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, savitarpio pagarbą ir pagalbą kitam taip pat dar ne kiekvienam tapo norma.

Pastaruoju metu visose šalyse didelis dėmesys skiriamas saugaus eismo klausimams. Tuo  suinteresuota visuomenė, vyriausybinės institucijos ir tarptautinės organizacijos. Todėl ir Europos Komisija, ir Europos Transporto Ministrų Konferencija, ir kiekviena valstybė atskirai deda pastangas eismo saugai gerinti. 2001 m. rugsėjo mėnesį Europos Komisijos patvirtintoje Baltojoje knygoje užsibrėžtas tikslas, suvienodinant baudų dydžius, nustatant papildomas priemones saugiam eismui užtikrinti, diegiant naujas ir pažangias technologijas, žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių iki 2010 m. sumažinti dvigubai. Šį tikslą pakartotinai užsibrėžė Europos šalių transporto ministrai 2003 m. spalio mėn. priėmę Veronos deklaraciją. Lietuva siekdama išsaugoti žmonių gyvybes keliuose ir įgyvendinti Veronos deklaracijoje užsibrėžtus tikslus dės visas pastangas pasiekti esminį progresą saugaus eismo srityje.

Lietuvoje saugaus eismo, transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 

Siekiant užtikrinti eismo saugumą kartu su Susisiekimo ministerija bendradarbiauja Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, savivaldybės, kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos ir mokslo institucijos.

Institucijų sąveika

Valstybės politikos įgyvendinimą saugaus eismo užtikrinimo srityje kontroliuoja nuolat veikianti Valstybinė eismo saugumo komisija. Vyriausybės patvirtintą Komisiją sudaro valstybinių institucijų bei savivaldybių asociacijos atstovai.

Didelės įtakos gerinant eismo saugumą mūsų šalyje turi 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas , kurio pagrindinis uždavinys – koordinuoti visų už eismą atsakingų institucijų darbą, reglamentuoti ir užtikrinti saugų eismą automobilių keliais. 

Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programa

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 patvirtino Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programą, kurios paskirtis – sudaryti sąlygas kryptingam ir ilgalaikiam saugaus eismo gerinimui, numatyti ir realizuoti atitinkamas priemones, padėsiančias sumažinti avaringumą keliuose, kad eismo sauga keliuose būtų pasiekta ne mažinant žmonių judėjimo laisvę, bet padarant ją saugesnę.  

Strateginis šios programos tikslas – siekti iki 2010 metų per pusę sumažinti eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių lyginant su 2004 metais.

Įvertinus pagrindines avaringumo priežastis ir siekiant šioje Programoje numatytų tikslų, iki 2010 metų numatytos prioritetinės veiklos kryptys:
1) žmogaus (eismo dalyvio) elgsenos srityje; 2) kelių infrastruktūros srityje; 3) transporto priemonių saugumo gerinimo srityje; 4) įstatyminės bazės tobulinimo srityje.

 Susisiekimo ministerijos atsakomybės sritys užtikrinant saugų eismą

Vairuotojų rengimas. Vadovaudamasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

  • nustato vairuotojų pirminio mokymo tvarką; nustato pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką;
  • nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarką (jei šie mokymai susiję su pirminiu profesiniu, tęstiniu profesiniu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, tvarka turi būti suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija);
  • nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių KET reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo tvarką;
  • nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, mokymo tvarką;
  • nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams ir mokymo įstaigoms bei teritorijoms, kuriose bus mokoma pradėti vairuoti motorinę transporto priemonę.

Eismo dalyvių švietimas. Vadovaudamasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

  • organizuoja eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje.
  • Saugi kelių infrastruktūra ir kelių priežiūra. Vadovaudamasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
  • tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito reikalavimus;
  • suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti eismą.

Transporto priemonių apžiūra ir kontrolė. Vadovaudamasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

  • nustato keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimo išdavimo tvarką;
  • nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarką;
  • nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomą techninę apžiūrą;
  • nustato kvalifikacijos reikalavimus įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomą techninę apžiūrą, darbuotojams;
  • išduoda leidimus atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomą techninę apžiūrą teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms;
  • organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę;
  • tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją;
  • suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos negali judėti sava eiga, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme tvarką, taip pat tokio draudimo panaikinimo tvarką;
  • nustato motorinės transporto priemonės, priekabos, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką.

Taip pat užtikrindama eismo saugumą Susisiekimo ministerija gali atlikti ir kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.
 

Saugiam eismui keliais įtakos turi daug komponentų: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka. Visų jų įtaka saugiam eismui tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros ir pragyvenimo lygio. Gerėjant ekonomikai, didėjant žmonių pajamoms proporcingai didėja ir mobilumo poreikis, o besiplėtojanti transporto sistema didina neigiamą poveikį aplinkai, aštrėja ir eismo saugos bei transporto spūsčių problemos.  Jos sprendžiamos kompleksiškai: teisinėmis, administracinėmis, inžinerinėmis, švietėjiškomis priemonėmis bei atliekant mokslo tiriamuosius darbus.

 


Atnaujinta: 2011-06-22 10:05:43