Titulinis / Veikla / Veiklos sritys / Keliai ir kelių transportas / Apie sektorių


 
Lietuvos kelių tinklas
 
Atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę reikšmę, keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Šių kelių iš viso yra daugiau kaip 79 tūkst. km.  Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoja bei jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos regioninės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus) ir valstybės įmonė „Automagistralė“ (įsikūrusi Vievyje). Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Viešieji vietinės reikšmės keliai (ir gatvės) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.
 
Valstybinės reikšmės kelių tinklas
 
Bendras valstybinės reikšmės kelių ilgis – 21320 km, iš jų:
 
magistralinių kelių (patobulintos dangos) – 1748 km, iš jų automagistralių – 309 km;
 
„E“ kategorijos (europinės reikšmės) kelių – 1510 km;
 
krašto kelių – 4946 km, iš jų patobulintos dangos – 4946 km;
 
rajoninių kelių – 14625 km, iš jų patobulintos dangos – 6965 km.
 
Valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas vienam tūkstančiui kvadratinių kilometrų yra 326,5 km, su patobulinta danga 209,2 km.
 
Europinės reikšmės magistralės
 
1996–2000 m. Europos „E“ kategorijos kelių tinklui priskirti 6 pagrindiniai Lietuvos keliai:
 
E 28 Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius–Kybartai–Marijampolė–Vilnius–Minskas–Gomelis;
 
E 67 „Via Baltica“ Helsinkis–Talinas–Ryga–Pasvalys–Panevėžys–Kaunas–Marijampolė–Varšuva–Vroclavas–Praha;
 
E 77 Pskovas–Ryga–Joniškis–Šiauliai–Tauragė–Karaliaučius–Gdanskas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas;
 
E 85 Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis;
 
E 262 Ostrovas–Daugpilis–Zarasai–Ukmergė–Kaunas;
 
E 272 Klaipėda–Palanga–Šiauliai–Panevėžys–Ukmergė–Vilnius.
 
Europos kelių tinklo koridoriai
 
Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Komisijos iniciatyva sukurtos Transporto darbo grupės veikloje. Pasirinkta transporto sistemos infrastruktūros plėtros kryptis – egzistuojančių kelių, kuriais vyksta tarptautiniai vežimai, pertvarkymas pagal tarptautinių transporto koridorių plėtros principus.
 
Su kitų valstybių atstovais aptarus tokių koridorių per Lietuvos teritoriją kryptis, joms buvo pritarta Europos transporto ministrų konferencijose 1994 m. ir 1997 m. Jų priimtuose dokumentuose ir Tarpusavio supratimo memorandumuose užfiksuota, kad per Lietuvą eina dviejų tarptautinių Europos transporto koridorių (TEN-T) trasos:
 
Šiaurės–Pietų kryptimi: I koridorius – greitkelis „Via Baltica“, jungiantis Taliną, Rygą, Saločius, Panevėžį, Kauną, Kalvariją, Varšuvą, ir jo IA šaka (Talinas–Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas);
 
Rytų–Vakarų kryptimi: IX koridoriaus IXB šaka (Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda) ir IXD šaka (Kaunas–Kaliningradas).
 
Prasidėjus naujam eurointegracijos procesui, 1999 m. pabaigoje buvo suformuluota TINA tinklo koncepcija. Jo struktūrą sudaro minėti transporto koridoriai bei kiti tarptautinės reikšmės automobilių keliai, įtraukti į Jungtinių Tautų Europos sutarties AGR (Europos šalių susitarimas dėl tarptautinių magistralių) sąrašus.
 
2002–2015 m. patikslinta Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa (2005-2015 metų laikotarpiui).
 
Programos tikslai:
 
– siekti, kad eismas keliais būtų saugesnis ir patogesnis;
 
– tobulinti kelius atsižvelgiant į didėjančius visuomenės susisiekimo poreikius;
 
– integruoti Lietuvos pagrindinius kelius į Europos kelių tinklą;
 
– siekti, kad asfaltuotų kelių tinklas Lietuvos regionuose būtų išplėtotas tolygiau.
 
Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklo plėtrai, kelių priežiūrai ir remontui kasmet panaudojama iki 1,5 mlrd. Lt Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos fondų lėšų. Įgyvendinamos „Via Baltica“, greitkelių ir žvyrkelių programos.
 
„Via Baltica“
 
„Via Baltica“ magistralės ilgis Lietuvoje – 274 km. 1997–2000 metais įvykdytas magistralės rekonstrukcijos pirmasis etapas. 2001–2006 metais įvykdytas antrasis etapas. Iš viso atlikta darbų už 141 mln. Eurų. Atsižvelgiant į didėjančius kelių transporto eismo srautus, „Via Baltica“ magistralė modernizuojama toliau, 2009 m. pradėta „Via Baltica“ ruožo Maručiai-Puskelniai rekonstrukcija į 2 eismo krypčių magistralę.
 
Greitkelių programa
 
Planuojama iki 2015 m. rekonstruoti tarptautinius kelius (tarptautinius transporto koridorius ir transeuropinio tinklo kelius) pagal europinių kelių standartus: patobulinti ir sustiprinti kelių dangas Europos Sąjungoje leistinai 11,5 tonos ašies apkrovai, įgyvendinti kompleksines eismo organizavimo ir saugaus eismo sąlygų gerinimo priemones.
 
Jau iš esmės užbaigti Vilniaus- Kauno magistralės modernizavimo darbai, rekonstruoti Šiaulių-Palangos, Vilniaus-Prienų, Marijampolės-Kybartų keliai.
 
Rekonstruojami intensyvaus eismo Panevėžio-Šiaulių, Kauno-Zarasų, Šiaulių-Tauragės kelių ruožai ir rekonstruojamos prieigos prie didžiųjų miestų (Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių), numatyta nutiesti Vilniaus pietinį, Jonavos, Palangos, Zarasų aplinkkelius. Gerinama svarbesnių krašto kelių būklė, įgyvendinamos eismo saugą gerinančios priemonės, 2009 m. įdiegta automatizuota greičio matavimo sistema. 
 
Žvyrkelių programa
 
Planuojama iki 2015 metų (2006–2015 m.) išasfaltuoti 1600–1700 km. rajoninių valstybinės reikšmės žvyrkelių ir 2015 metais žvyrkelių dalį valstybinės reikšmės keliuose sumažinti iki 32 procentų. Daugiau žvyrkelių numatoma asfaltuoti Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Tauragės regionuose, kur asfaltuotų kelių tinklas mažiau išplėtotas.
 
Šiuo metu 7 procentų krašto ir 20 procentų rajoninių kelių, turinčių asfalto dangą, važiuojamoji dalis yra siauresnė negu 6 m. Gerinant eismo sąlygas krašto ir rajoniniuose keliuose, tokiems kelių ruožams tvarkyti bus skiriama daugiau dėmesio.
 
Iki 2015 metų planuojama įgyvendinti priemones, užtikrinančias saugų tiltų naudojimą, tai yra iki 2015 metų suremontuoti ar rekonstruoti tiltus ir viadukus, kurių naudojimo trukmė – 25 metai ar ilgesnė.
 
Numatoma išplėsti informavimo apie eismo ir oro sąlygas keliuose sistemą, įgyvendinti auštesnį kelių priežiūros lygį
 
Kelių transportas
 
Kelių transportas – tinkamiausia ir lanksčiausia transporto priemonė pristatyti krovinius į bet kurią paskirties vietą. Kelių transportu vežama apie 50% visų krovinių. Kelių transportas neabejotinai yra populiariausia keleivių susisiekimo priemonė. Šia transporto rūšimi vežama apie 98% visų keleivių.
 
Lietuvos kelių transportas užima reikšmingą vietą tarptautinėje vežimų paslaugų rinkoje. Pagrindas plėtoti šį verslą, buvo su 34 Europos ir Azijos valstybėmis sudaryti tarpvalstybiniai susitarimai kelių transporto srityje.
 
1993 metais Lietuvoje buvo tik 88 vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius bei krovinius, kurie turėjo tik 960 licencijuotų autobusų ir krovininių automobilių. 2009 metų pradžioje Lietuvos vežėjai turėjo 6927 licencijas, suteikiančių teisę vežti keleivius ir krovinius, o transporto priemonių parką sudarė daugiau kaip 33,8 tūkst. transporto priemonių, iš kurių daugiau kaip 31 tūkst. buvo krovininiai automobiliai.
 
1991 m. spalio 4 d. įvykusiame suvažiavime 84 šalies vežėjai įkūrė Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava“, kuri 1992 m. gegužės 23 d. tapo Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nare.

Atnaujinta: 2009-12-22 15:08:07