Titulinis / Veikla / Veiklos sritys / Kita veikla / ES reikalai / Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba


Transporto, telekomunikacijų ir energetikos Taryba

Europos Sąjungos Taryba (angl. Council) - viena iš penkių pagrindinių ES institucijų. Kitos keturios institucijos yra Europos Parlamentas, Komisija, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai. Taryba yra sudaryta iš kiekvienos ES valstybės vyriausybės įgaliojimus turinčių ministrų (todėl ji dažnai vadinama Ministrų Taryba). Kiekvienai valstybei Taryboje priklausomai nuo darbotvarkės klausimo atstovauja atitinkamos srities ministras. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos Taryboje Lietuvai atstovauja du ministrai. Transporto ir telekomunikacijų klausimais Lietuvą atstovauja Susisiekimo ministras.  Taigi bet kurios srities ministrų susitikimas (pvz., žemės ūkio, finansų, transporto ar kt.) yra ta pati institucija - Taryba. Pagal joje posėdžiaujančių ministrų specializaciją yra priskaičiuojama per dvidešimt Tarybos variantų. Pačios svarbiausios ir dažniausiai posėdžiaujančios Tarybos yra kas mėnesį susirenkančios Bendrųjų reikalų taryba (Užsienio reikalų ministerija) ir Ekonomikos ir finansų taryba (Ekofinas). Kitų sričių Tarybos posėdžiauja rečiau - kas tris mėnesius ar net rečiau. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba transporto klausimais per metus posėdžiauja  keturis kartus - po du kartus pirmininkaujančios šalies laikotarpiu.

 

Skirtingai nei visos Sąjungos interesams atstovaujanti Komisija, Taryba yra ES valstybių vyriausybių atstovė. Todėl būtent Tarybai (išskyrus tuos atvejus, kada sprendžiama bendrai su Europos Parlamentu) priklauso teisė priimti galutinį sprendimą dėl visos ES valstybėse privalomų teisės aktų (reglamentų ir direktyvų).  Komisija taip pat gali priimti tokios pat galios teisės aktus, bet tam yra reikalingas atitinkamas Tarybos įgaliojimas.

 

Sprendimai pačioje Taryboje gali būti priimami trejopai: vieningai, kvalifikuota balsų dauguma ir paprasta dauguma. Pagal ES sutartį vieningumas reikalingas priimant dalį sprendimų, priskiriamų pirmajam ES ramsčiui  (pvz., mokesčių, regioninių ir struktūrinių fondų klausimai ir kt.), beveik visus sprendimus, priskiriamus antram ramsčiui (bendra užsienio ir saugumo politika), ir visus sprendimus, priskiriamus trečiajam ramsčiui (bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje). Kvalifikuotos daugumos balsavimas Taryboje reikalingas priimant daugumą pirmam ramsčiui priskiriamų sprendimų (tai yra daugumos bendrosios rinkos reguliavimo klausimų, pvz., energetikos, transporto ir kt.). Išimtinais atvejais kvalifikuota dauguma sprendžiami ir mažiau reikšmingi (daugiausiai procedūriniai antrojo ramsčio klausimai. Paprastos daugumos balsavimas taikomas retai ir sprendžiant tik procedūrinius Tarybos posėdžių klausimus.

 

Tarybai priimant sprendimą vieningai yra reikalingas visų ES valstybių pritarimas. Taikant kvalifikuotos daugumos balsavimą kiekviena valstybė turi Bendrijų steigimo sutartyse nustatytą balsų skaičių.

 

Modifikuotoje ES (Amsterdamo) sutartyje dar labiau išplėsti virš valstybiniai Tarybos įgaliojimai. Kvalifikuotos daugumos balsavimas pradėtas taikyti sprendžiant klausimus, kurie anksčiau buvo sprendžiami laikantis vieningumo principo. Kad Taryba priimtų sprendimą už jį turi būti taip balsuota, kaip nustatyta steigimo sutartyje.

 

Tarybai, kaip ir Europos viršūnių tarybai bei visai Sąjungai, rotacijos tvarka pirmininkauja viena iš valstybių (konkrečios tarybos posėdžiams - pirmininkaujančios valstybės atitinkamos srities ministras). Pirmininkaujančios valstybės rotacija vyksta kas pusę metų (sausio 1 d. ir liepos 1 d.). Pirmininkaujanti valstybė (ar jos ministras) turi nemažai įtakos darbų programos ir Tarybos darbotvarkės nustatymui.

 

Tarybos posėdžiai vyksta Briuselyje, tačiau triskart per metus į juos susirenkama ir Liuksemburge. Kadangi ministrai paprastai dirba savo valstybėse, savo vyriausybėse, tai kasdieniniam darbui Tarybose ES valstybės yra paskyrusios savo nuolatinius atstovus - ambasadorius, kurių susirinkimas sudaro Nuolatinių atstovų komitetą. Kartą per savaitę atstovai posėdžiauja Nuolatinių atstovų komitete Briuselyje, kur yra įsikūręs ir Tarybos sekretoriatas. Per metus surengiama apie 100 Tarybos posėdžių.

 Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER)

Kiekviena ES valstybė narė Briuselyje turi nuolatinę atstovybę, kuri jai atstovauja ir jos nacionalinius interesus gina ES lygmeniu. Kiekvienos atstovybės vadovas iš tikrųjų yra savo šalies ambasadorius Europos Sąjungoje.

Šie ambasadoriai (vadinami "nuolatiniais atstovais") kas savaitę renkasi kaip Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER - jo prancūziško pavadinimo santrumpa). Šio komiteto paskirtis - parengti Tarybos darbą, išskyrus žemės ūkio reikalus, kuriais rūpinasi Specialusis žemės ūkio komitetas. Nuolatinių atstovų komitetui padeda daugelis iš valstybių narių administracijos pareigūnų sudarytų darbo grupių.

Generalinis sekretoriatas

Pirmininkaujančiai valstybei padeda Generalinis sekretoriatas , kuris rengia ir visais lygmenimis užtikrina sklandų Tarybos darbą. Tarybos generalinis sekretorius taip pat yra vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir, eidamas šias pareigas, padeda Tarybai rengti politinius sprendimus ir juos įgyvendinti. Jis taip pat Tarybos vardu dalyvauja politiniame dialoge su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Generaliniam sekretoriui padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kuris yra atsakingas už vadovavimą Generaliniam sekretoriatui.

Kiek kuri valstybė turi balsų?

Sprendimai Taryboje yra priimami balsavimu. Kuo daugiau yra valstybės gyventojų, tuo daugiau balsų ji turi. Bet balsų skaičius nėra tiksliai proporcingas, jis yra priderintas palankiai mažiau gyventojų turinčioms valstybėms.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. kiekvienos valstybės (taip pat ir naujosios valstybės narės) balsai skaičiuojami taip:

Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė

29

Ispanija ir Lenkija

27

Rumunija

14

Nyderlandai

13

Belgija, Čekijos Respublika, Graikija, Vengrija ir Portugalija

12

Bulgarija, Austrija ir Švedija

10

Danija, Airija, Lietuva, Slovakija ir Suomija

7

Kipras, Estija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovėnija

4

Malta

3

IŠ VISO

345

 Kvalifikuota balsų dauguma

Įprasčiausia balsavimo procedūra Taryboje - tai sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma (KBD). Tai reiškia, kad pasiūlymui priimti reikia, kad jį paremtų nustatytas minimalus balsų skaičius (išsamiau aiškinama toliau).

Tačiau kai kuriose itin jautriose srityse, tokiose kaip BUSP, mokesčiai, prieglobsčio teikimo ir imigracijos politika, Tarybos sprendimai turi būti priimami vieningai. Kitais žodžiais sakant, šiose srityse kiekviena valstybė narė turi veto teisę.

Vieningai sutarti jau tada, kai ES buvo 15 šalių narių, nelengva, o ES padidėjus iki 27 valstybių narių, sprendimus priimti dar sunkiau. Jei ir toliau būtų mėginama veikti pagal dabartines taisykles, ES būtų paralyžiuota - daugelyje svarbių sričių ji negalėtų priimti sprendimų. Todėl Nicos sutartis pakeitė taisykles ir leido Tarybai daugelyje sričių, kuriose anksčiau reikėjo vieningumo, sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma.

Kvalifikuota dauguma – 255 balsai, tačiau:

·         turi balsuoti bent 14 šalių narių (arba 18 šalių narių, jei balsuojama ne už Europos Komisijos pasiūlymą);

·         balsavusieji turi atstovauti 62 procentus Bendrijos gyventojų ( jei to reikalauja kuri nors šalis narė).

Blokuojanti mažuma – 91 balsas.


 

Informaciją parengė ir patalpino
Europos Sąjungos reikalų skyrius


Atnaujinta: 2009-12-22 11:21:02